12/30/2014

eksperimentas - metu iššūkį sau.

Atsisėdau ir suvokiau, kad jeigu nieko nedarysiu, o tik bambėsiu sau, kad nieko taip ir nepadarau, tai nieko taip ir nepadarysiu.

Iš šono visiems atrodo, kad padarau labai daug, bet mano tikslas, padaryti tiek, kad būčiau patenkinta pati. Svarbiausia, nemeluoti sau, ką rodos, dariau iki šiol, nes taip patogiau.

Iš pradžių pabandau suvokti, ko ištikrųjų noriu aš. Ne mano ego, ne patogus būvimas šalia kitų, ne pataikavimas situacijai. Tada bandau pasakyti sau garsiai, ko aš noriu iš ateinančių metų, ką noriu išmokti, ko noriu atsisakyti ir ką noriu padaryti. O tada belieka tai pradėti įgyvendinti.

Seku nemažai įdomių žmonių fb ir kartais atrodo, kad geriau nepradėti rašyti, nors ir labai mėgstu, nes kam gali būti įdomu, juk jau tiek gerai rašančių. Kad galbūt geriau nepiešti ir nevarginti pirštų, nes vistiek yra geriau darančių. Kad gal aš nefotkinsiu, nes vistiek kol aš nufotkinsiu taip kaip ta Šarūnė, tai šimtas metų dar praeis. Kad ai, paprasčiau net nesiimti mokytis dar penkių naujų dalykų, nes profų yra apstu visose srityse. Ir po paraliais, ko gi imtis, nes visko nespėsi! O norisi kaip visada, visko iškart! Bet pradėti irgi nėra laiko...

Bet šįkart tai tėra geriausia situacija man pačiai asmeniškai. Paskelbus kuo viešiau, bus tiesiog nepatogu viską mesti ir nusimuilinti nuo susikurto darbo. Aš tai pavadinsiu taip. Darbas. Kasdienis darbas vardan tikslo, kurio sieksiu, kiekvieną ar kas antrą dieną iliustruodama, fotografuodama ar rašydama čia. Tai bus kaip dienorašti, kuris man padės suprasti kiek toli ir kaip toli aš galiu nueiti.

Taigi, linksmoji dalis, šių metų tikslai!



  • išmokti montuoti maksimum gerai trumpus filmus tiek, kad aš pati asmeniškai žavėčiausi. Tai žinoma skamba nepakankamai stipriai, tad geriau įsivardinti skaičiais. Pvz. per metus sugalvoti, sukurti, nufilmuoti ir sumontuoti su muzika tokį filmuką, kuris vimeo sulauktų 10 000 klikų ar nežinau kaip dar ten galima fiksuoti "gerumą". Turiu šalia planą, kad tokie trumpi filmukai kels mummymoon auditoriją.
  • anglų kalba. Susišnekėti galiu, bet tai nėra mano galimybių riba, tad ją keliu. Metų gale kviečiu į kalbos dvikovą pašnekesiui apie madą, filmus ar skaitytų knygų analizę Ievą Naujokaitytę. Kad nebūtų per daug patogu, pasikviesiu iš čia ar kur kitur sėdinčių žmonių, kurie nėra labai susiję su manimi asmeniškai.
  • šiuo metu galima sakyti neuždirbu nieko, nes viską "investuojam" į mummymoon. Keturi metai, kaip investuojam ir keturi metai mūsų šeimą išlaiko vyras. Metu sau pirštinę ir sakau, kad iki metų galo aš kas mėnesį gaunu nuo 3.500 tūkst. LT, apytikriai 1.000 tūkst. EUR. Tai nėra daug, bet šiuo metu jausčiausi viduje patogiai su tokia suma. Kitais metais pasikelsiu.
  • mummymoon. Metu iššūkį šiam kūdikiui, kuris auga auga ir neužauga. Per ateinančius metus mummymoon padaro 1 000 000 LT apyvartą ar pelną nežinau, nes nežinau kas yra kas. Visgi aš kūrėja…
  • labai visada noriu imtis socialiai atsakingų projektų, nes viduje turiu jėgų duoti neimant. Tad šiems metams keliu sau iššūkį padėti kurti ir sukurti ne pelno siekiantį Valdorfo darželį šalia Vilniaus. Noriu tai padaryti ne tik vardan savo vaikų, bet ir dėl žmonių, kurie absoliučiai keičia kryptį vardan idėjos ir tų, kurie gyvena tik iš idėjos.
  • piešimas. Noriu vėl eskizuoti laisva ranka kaip anksčiau
  • drąsa. Jaučiu norą būti kine stilisto pozicijose. Iš dalies jau esu, bet suprantu, kad nemažai simuliuoju nes bijau. Tad, šiandien sakau, kad šalin baimes ir aš ateinu.
  • knygos. Su trimis vaikais man užteks geros knygos mėnesiui. Tokios, kuri padėtų tobulėti, padėtų  paleisti, padėtų mokintis, padėtų išlikti arba padėtų keistis.
  • asmeniniai bruožai. Išmokstu nesikišti, neanalizuoti, neapšnekėti kitų. Esu švari ir rami. 
Tokius tikslus, kaip namas ar automobilis paliksiu vyriškai giminei. Tiesiog sau keliu švelnius ir moteriškus tikslus motyvuoti šalia esantį.

iki ryt arba poryt

5 comments:

  1. Kažkaip nebegaliu susilaikyti nepakomentavusi - esate labai įkvepianti moteris ir mama!

    ReplyDelete
  2. miela Karina, ačiū labai!

    ReplyDelete
  3. Oi kaip gerai pažįstamas tas jausmas, kad nedarysiu kažko, nes yra daug geriau darančių. Man turbūt reikėtų kitų metų tikslu nusistatyti išguiti šią mintį net ir iš savo pasąmonės.

    O jūsų darbai ir istorijos tikrai įkvepia, tai būtinai rašykite. Labai įdomu ir artima viskas. Ačiū kad dalinatės.

    ReplyDelete
  4. ačiū, Sonata, linkiu stiprybės ir ramybės:)

    ReplyDelete
  5. O... koks pažįstamas jausmas. Net susijuokiau beskaitydama kai kuriose vietose ("Kad gal aš nefotkinsiu, nes vistiek kol aš nufotkinsiu taip kaip ta Šarūnė, tai šimtas metų dar praeis"). Atrodo, kad šitą sakinį aš galėjau parašyti... Tai ką parašei post'o pradžioje, neseniai perskaičiau knygoje Šiniči Suzuki - "Auginti meile", autobiografija susipynus su mintimis apie vaikų ugdymą. Tai ką perskaičiau supratau, kad galima pritaikyti toli gražu ne tik vaikams, bet ir sau, kasdien. Viena iš labiausiai man įstrigusių minčių - "Jokios naudos iš ruošimosi ką nors daryti. Juk rezultatas yra lygiai toks pat, lyg net nebūtum galvojęs ar ruošęsis. Juk tik padarytas darbas turi vertę. " Čia tik trumpa ištrauka, bet mintis tokia pati kaip rašei pradžioje..
    O tavo paskutinis sakinys, tai mane net šiek tiek prigesino.. aš vis pamirštu tai. Gėda. Kaip vis tik nuklystu į šalį ir nesugebu švelniai bei moteriškai motyvuoti šalia esančio.. tebūnie tai mano metų tikslas.

    ReplyDelete